Anglijos karalienės neaplenkusi liga kamuja ir dažną lietuvį



[ad_1]

Anot Mediku, neretai suprastėjusiu regėjimu besiskundžiantys vyresni pacientai viska "nurašo" senėjimui ir Do nepagalvoja, kad jų problema patyręs gydytojas gali išspręsti per Viena valandą, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Apie kataraktos gydymą, Akiu Ligu diagnostikos galimybės bei didžiausias pacientů Baunas pasakoja Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbantis akių ligų gydytojas, profesorius Alvydas Paunksnis

– Akies lęšiuko padrumstėjimas (katarakta) and gan dažnas susirgimas. Kodėl žmonės taip dažnai išgirsta šią diagnozę?

– Su amžiumi akies lęšiukas tampa mažiau lankstus, jame mažėja tirpių baltymų, o daugėja netirpių, kurie ir sukelia lęšiuko drumstėjimą. Tai dažniausia kataraktos priežastis. Kataraktos atsiradimui taip pat įtakos turi rūkymas, dideli kiekiai alkoholio, tam tikrų hormonų (kortikosteroidų) naudojimas. Ši liga dažniau pasitaiko ir sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems aukštą kraujospūdį.

Nors katarakta laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet kartais to diagnozuojame ir jauniems, your 30 sulaukusiems žmonėms.

Already, bet studijų, kaip išvengti kataraktos ar sulėtinti jos progresavimą, nėra. Nėra ir įrodymų, kad antioksidantai tablečių forma gali apsaugoti nuo kataraktos. Tačiau sveika dieta, turtinga vitaminais ir mineralais, gali sumažinti kataraktos vystymosi riziką. Savo pacientams, norintiems išvengti šalingų įpročių, nešioti akinius nuo saulės bei reguliariai atlikti akių patikrą.

Nors katarakta laikoma vyresnio amžiaus žmonių liga, bet kartais to diagnozuojame ir jauniems, your 30 sulaukusiems žmonėms, kuriems ši liga gali būti įgimta ar rezultatas patirtos akies traumos, lėtinių ligų. Already, bet liga savaime nepraeina ir jei pacientas nesiryžta akies lęšiuko operacijai – ji gali apakti

Todi, jei jums staiga pablogėjo regėjimas, dažnai tenka keisti akinius, jaučiate akių skausmą, žybčioja akyse, dvejinasi vienoje akyje, padidėjo jautrumas šviesai – tai gali būti kataraktos pirmieji simptomai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį nedelsiant.

– Minėjote, kad kataraktos be surginio gydymo neišgydysi. Bet žodis "operacija" tikriausiai išgąsdina ne vieną jūsų pacientą …

– Kiekvieną mėnesį Respublikinėje Kauno ligoninėje dirbantys trys operuojantys gydytojai oftalmologi atlieka virš 60 lęšiuko keitimo operacijų. Šios operacijos metu yra atliekamas mažas your 2-3 milimetrų pjūvis, kurio net siūti nereikia. (1965, p. Būna, kad žmonės net nepasilieka ligoninėje ir kitą dieną patys arba lydimi artimųjų atvažiuoja apžiūrai.

Kataraktos operacijos yra labai efektyvios, nees pacientai labai greitai pajaučia rezultatą ir jei nėra kokių nors sunkių gretutinių ligų, net atgauna 100 proc. savo regėjimo. Be to, lęšiukas yra pakeičiamas visam gyvenimui, jo nereikia keisti kas keletą metų. Žinoma, gyvenime būna įvairių situacijų. Pavyzdžiui, jei pacientas patiria akies traumą, lęšiukas gali pajudėti iš savo vietos. Kartais po kataraktos pašalinimo susidrumsčia užpakalinė lęšiuko kapsulė – ši problema nesunkiai išsprendžiama neskausmingos procedūros metu, kai pasitelkiant lazerį kapsulė išvaloma.

– Neretai vyresnio amziaus pacientai susilaiko nuo operacijos, nes mano, kad jai jau yra per seni. Ką patartumėte taip mąstantiems?

– Patarti galiu pavyzdžiais. Neseniai mano viena pažįstama, einanti 91-uosius metus, išsioperavo kataraktą – regėjimas pagerėjo. Mano uošvienei pakeitus akies lęšiuką regėjimas taip pat pagerėjo, o jai buvo 92 metai. Šią problemą, sprendžiant iš žiniasklaidoje pateiktos informacijos, turėjo ir Anglijos karalienė, kuriai praėjusiais metais buvo pašalinta katarakta. Po šios operacijos monarchė gydėsi your dieną ir neatšaukė nė vieno oficialaus vizito ar susitikimo … Manau, kad nereikia visko "nurašyti" senatvei, o kaip tik būti ryžtingesniais sprendžiant jus kamuojančias problemas nepaisant amžiaus.

– Kaip dažnai reiki tikrinti savo akis? Artiesa, jog besitikrinant akis gali sužinoti sergantis tokiomis ligomis, apie kurias nė neįtarei?

– Nusiskundimų dėl regėjimo neturinčiam žmogui akis patarčiau tikrintis kas kelis metus. Tam tikroms pacientų grupėms akis būtina tikrintis kartą metuose. (19659002) Kartą metuose not akių ligų gydytoją turėtų apsilankyti širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu sergantys ar aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Šios grupės pacientams lankytis kataly kyaisní kyštích, kesítí kártí, kurie gali baigtis netgi apakimu.

Kartą metuose not akių ligų gydytoją turėtų apsilankyti širdies, kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu sergantys ar aukštą kraujospūdį turintys žmonės. Šios grupės pacientams lankytis káltítítítítítí kártítích, kartais nes kartais net per metus laiko gali įvykti labai daug degeneracinių pažeidimų, kurie netgi gali baigtis apakimu.

Neretai suprastėjęs regėjimas yra gretutinės ligos rezultatas, tad nieko keista, kad oftalmologas, matydamas pažeistas kraujagysles , gal a ų ient [[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[

yra patikrinama rega (kai pacientas žiūri į raidžių bei įvairių simbolių lenta ir sako ka mato) pamatuojamas akispūdis (tiriama, ar žmogus neserga glaukoma – padidinto akispūdžio liga) ištiriamas Akiu dugnas (padaroma akies dugno nuotrauka ir įvertinama kraujagyslių bei akies nervo bukle

Mano nuomone, pirminius akių tyrimus (patikrinti regą, pamatuoti akispūdį, atlikti akių dugno apžiūrą) turėtų padaryti šeimos gydytojas ar šeimos gydytojui padedantis apmokytas bendrosios praktikos slaugytojas. Already, there is no need for further information on the subject in question. Žinoma, galima ir suprasti šeimos gydytojus, kurie paciento apžiūrai bei Įvairios dokumentacijos išrašymui turi tik apie 20 minučių ir tokiai apžiūrai paprasčiausiai pritrūksta laiko. [19659002] Screw dėlto, manau, kad mums reikėtų skatinti aktyvesnį šeimos gydytojo dalyvavimą Akiu Ligu tikrinime. Pasitelkus šiuolaikines priemones ir technologijas šeimos gydytojai bendradarbiaudami kartu su oftalmologais galėtų suteikti aukšto lygio paslaugas pacientui. Pavyzdžiui, šeimos gydytojas knew turima įranga padarytų akies dugno nuotrauka ir jeigu jis matytų, kad kažkas yra not taip, jis šią padarytą nuotrauka nusiųstų Akiu Ligu gydytojams, kurie įvertinę gautą vaizdą ir spręstų, ar reikalingas stebėjimas ar jau reikalingas gydymas, detalesnis ištyrimas. Tokiu būdu šeimos gydytojai dirbdami kartu su akių ligų gydytojais ne tik turėtų daugiau įrankių savo darbinėje veikloje, bet ir greičiau suteiktų reikiamą pagalbą pacientui. Viliuosi, jog ateityje sveikatos politikos formavimo institucijose bus priimti reikalingi sprendimai šiems būtiniems pokyčiams įgyvendinti.

Dabar neretai susiduriame su situacija, kai pas šeimos gydytoją atėjęs pacientas nėra detaliau apžiūrimas, o iškart gauna siuntimą not gydytoją specialistą, kur jam atliekami šie trys pagrindiniai tyrimai ir įvertinus gautus tyrimų rezultatus sprendžiama, ką daryti toliau: ar reikalingas tik stebėjimas, rem rem ėm [m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[m[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[[

Kodėl taip nutinka? Kodėl žmonės nesikreipia pagalbos laiku?

– Atlikus pirminius tyrimus ir pastebėjus problemą pacientui prireikia platnės diagnostikos. Bet čia susiduriame su iššūkiu – pacientai detalesnei konsultacijai turi skirti daugiau laiko, neretai papildomi tyrimai atliekami skirtinguose kabinetuose, skirtingomis dienomis. Mieste gyvenančiam žmogui, turinčiam daugiau galimybių atvykti į Konsultacijų polikliniką, prisitaikyti šiek tiek lengviau. Bet jei žmogus yra iš provincijos, kur autobusas į miestą važiuoju kartus per dieną – ryte ir vakare, tai tampa problematiška. Tad neretai apžiūrint iš kaimiškų vietovių atvykusį žmogų nustatome jau labai apleistas kataraktas ar kitas pažengusias akių ligas. Bejejonės, miesto žmonės kartais taip pat pamiršta savimi tinkamai pasirūpinti

Įvertinę visus šiuos aspektus Respublikinės Kauno ligoninės Konsultacijų poliklinikoje suformavome tokį oftalmologų kabinetą, kuriame yra labai daug įvairios diagnostinės aparatūros. Į ligoninę akių ligų gydytojo konsultacijai atvykusiam pacientui nereikia eiti iš kabineto į kabinetą. Do not tik pirminiai, bet ir didžioji dalis detalesnių tyrimų daromi pirmojo vizito not gydytoją metu, tik kai kuriems tyrimams gali tekti atvykti papildomai.

Pavyzdžiui, pirminio vizito metu, esant poreikiui, atliekame akies echoskopiją, kai ištiriame ir vertiname ne tik akies, bet ir už akies esančius audinius. Ankstyvai glaukomos diagnostikai pasitelkiame kompiuterinę perimetriją. Atliekame ir optinę koherentinę tomografiją, kai labai tiksliai įvertiname tinklainės, geltonosios dėmės ir regos nervo būklę bei užfiksuojam net ir menkiausius pažeidimus. Per pirmąjį paciento apsilankymą not gydytoją pasitelkus ultragarsinę matavimo sistemą taip pat galime apskaičiuoti ir kokio stiprumo lęšiuko reiktų, jei žmogus, sergantis katarakta, nuspręstų pašalinti

Atlikdami vienas kitą papildančius tyrimus my suteikiame pacientui kompleksinę pagalbą. Taip, detalesniems tyrimams žmogus turi skirti Papildomai laiko – nuo pusvalandžio iki kelių valandų, bet jam jau nebereikia daug kartu važinėti į gydymo ĮSTAIGA, kol nustatoma Galutinė diagnozė ir paskiriamas gydymas

Šiandien Mūsų turimos diagnostinės galimybės leidžia nustatyti Liga labai anksti, todėl. Labai svarbu, kad pats žmogus būtų sąmoningas ir aktyviai rūpintųsi savo sveikatos būkle. Nors šiaip pasauliniu mastu kalbant, lietuviams būdingas nenoras laiku kreiptis į gydytojus. Net yra pastebima, jog pavyzdžiui, Amerikoje gimę lietuviai, kurie gal net Lietuvos nėra matę, elgiasi lygiai taip pat kaip lietuviai, gyvenantys čia Lietuvoje – vengia lankytis no daktarą. Matyt, turime tokį tautinį bruožą (juokiasi).

[ad_2]
Source link